Greitas žvilgsnis į Europos Parlamentą: švietimo modernizavimas, parama Ukrainai, kibernetinių išpuolių kontrolė


 Powered by Max Banner Ads 

Nors birželis pirmasis vasaros mėnuo, Europos Parlamente niekas apie atostogas negalvoja, o plenarinės sesijos metu virė darbas.

Priėmėme švietimo būklės vertinimus bei siūlymus dėl sistemų modernizavimo visoje Europos sąjungoje. Švietimo sistemų užduotis informacinėje visuomenėje – ne tik žinių ir jų taikymo įgūdžių perdavimas, bet ir mokymas kurti žinias, kurios yra konkurencingumo ir piliečių gerovės šaltinis bei svarbiausias ekonominis išteklius. Svarbus iššūkis – sukurti mokyklą, kuri taptų įdomiausia šios erdvės vieta. Švietimo sistemų vaidmuo – išugdyti visapusišką žmogų, save realizuojantį profesiniame, socialiniame, kultūriniame ir pilietiniame gyvenime esant globaliai aplinkai.

Šiuo metu Jungtinė Karalystė turi 73 vietas Europos Parlamente. Jei iki kitų metų gegužę numatytų Parlamento rinkimų ji išstotų iš Europos Sąjungos, dalį atsilaisvinančių mandatų – 27 – siūloma paskirstyti keturiolikai šalių, kurioms jų trūksta atsižvelgus į gyventojų skaičių, o likusius 46 laikyti rezerve, jei ateityje į sąjungą įstotų naujų narių. Daugiau vietų siūlome skirti Airijai, Austrijai, Danijai, Estijai, Ispanijai, Italijai, Kroatijai, Lenkijai, Nyderlandams, Prancūzijai, Rumunijai, Slovakijai, Suomijai ir Švedijai. Naujoji sistema bus taikoma tik tokiu atveju, jei Jungtinė Karalystė galutinai pasitrauktų iš Europos Sąjungos. Kol jos pasitraukimas nebus teisiškai patvirtintas, europarlamentarų skaičius nesikeis.

Parama užsienio šalims yra išimtinė skubi Europos Sąjungos priemonė, skirta dideliems mokėjimų balanso sunkumams jose įveikti. Nuo 2014 m. Ukrainai jau skirta 2,8 mlrd. eurų paramos. Parama bus suteikta dviem ilgalaikėmis paskolomis – po 0,5 mlrd. euro šiemet ir kitąmet. Jas Ukraina turės grąžinti per penkiolika metų. Šios paramos išmokėjimas turi būti griežtai susietas su Ukrainos įsipareigojimu gerbti demokratiją, užtikrinti teisės viršenybę, apsaugoti žmogaus teises, mažinti skurdą, kurti darbo vietas, taip pat kovoti su korupcija ir įkurti specializuotą korupcines bylas nagrinėsiantį teismą. Parama skirta siekiant padėti šaliai toliau tęsti reformas.

Įvairios valstybės, tarp jų Rusija, Kinija ir Šiaurės Korėja, vykdo piktavalius kibernetinius išpuolius, nukreiptus prieš ypatingos svarbos infrastruktūrą, taip pat kibernetinį šnipinėjimą, masinį  piliečių sekimą ir dezinformacijos kampanijas. Esame įsitikinę, kad šiai veiklai užkardyti būtinas didesnis Europos Sąjungos dėmesys ir glaudesnis jos valstybių bendradarbiavimas. Siūlome vykdyti daugiau kibernetinių pratybų, mokyti atsakingus pareigūnus, investuoti į kibernetinės kriminalistikos ekspertų rengimą, taip pat stiprinti misijų ir operacijų kibernetinės gynybos pajėgumus. Norėtume, kad sėkmingas šių projektų įgyvendinimas sukurtų Europos greitojo reagavimo į kibernetinius incidentus komandą, kuri padėtų nustatyti ir atremti kibernetines grėsmes.

Didesnį pavojų kelianti dronų veikla turės būti sertifikuojama, o jų operatoriai turės užsiregistruoti ir išklausyti bepiločių orlaivių valdymo kursus. Dronų valdytojai turės vengti kitų oro erdvės dalyvių veiklos zonų ar galimo susidūrimo su žmonėmis. Naujosios taisyklės leis suvienodinti bepiločių orlaivių gamybos ir naudojimo standartus visoje Europos Sąjungoje.

Europos Sąjunga yra pasiruošusi padėti taikiai išspręsti Rusijos ir Gruzijos konfliktą pasitelkdama savo specialųjį įgaliotinį Pietų Kaukaze bei stebėjimo misiją Gruzijoje. Rusija iki šiol atsisako įgyvendinti 2018 m. rugpjūčio 12 d. paliaubų susitarimą ir toliau didina savo neteisėtai dislokuotas karines pajėgas okupuotuose Gruzijos teritorijose, taip pat vykdo karines pratybas. Manome, kad Rusija turi gerbti Gruzijos teritorijos vientisumą ir nutraukti Abchazijos ir Pietų Osetijos okupaciją, todėl priėmėme rezoliuciją, kuri ragina Rusiją įgyvendinti savo pažadus.

Leave a Comment