Socialdemokratai negalės palaikyti 2018 m. biudžeto


 Powered by Max Banner Ads 

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcija reiškia nusivylimą 2018 m. biudžeto projektu: jame stinga aiškių prioritetų, o kosmetinė mokesčių pertvarka neprisideda prie didesnio biudžeto perskirstymo.

„Šis biudžetas stokoja kritiškai svarbių reformų. 220-čiai tūkstančių žmonių viešajame sektoriuje algos nedidėja. Mokslininkų ir aukštųjų mokyklų dėstytojų algoms žadėti papildomi 22,6 mln. eurų tėra kosmetinis indėlis ir nepadidins atlyginimų ministrės žadėtais 20 proc. Gydytojams ir slaugytojoms europinių algų taip pat teks palaukti, nes privalomas sveikatos draudimo fondo dydis vis dar vienas mažiausių Europoje. Sakant paprastai, šis biudžetas tėra elementarus ekonominio augimo vaisių pabarstymas visiems po truputį. Gal tai kažkiek kompensuos kainų augimą, tačiau, deja, nebus aiškiai jaučiamo pokyčio“, – teigia LSDP pirmininkas Gintautas Paluckas. 

Viena vertus, skirtingai nei teigia Vyriausybė, šis biudžetas tikriausiai nebus perteklinis. Socialdemokratams kelia nerimą, kad didelė numatomo pertekliaus dalis grindžiama papildomomis pajamomis dėl geresnio mokesčių administravimo, bet kartu nepateikiama įtikinamų argumentų, kurie užtikrintų, kad papildomos pajamos bus tikrai surinktos.

Atvirkščiai, Lietuvos bankas pagrindžia, kad pajamos ir pridėtinės vertės mokesčio bei gyventojų pajamų mokesčio bus mažesnės nei planuojama.

Kitaip tariant, planuojamas geresnis pajamų surinkimas yra labiau gražus noras nei konkrečiais planais pagrįsta tikrovė.

Antra vertus, skurdo ir socialinės atskirties mažinimas 2018 m. biudžete yra imitacija bei patyčios. Prie skurdo mažinimo iš dalies prisidės neapmokestinamojo pajamų dydžio didinimas, minimalios algos pakėlimas nuo 380 iki 400 eurų, 30 eurų dydžio „vaiko pinigai“ ar valstybės remiamų pajamų dydžio pakėlimas nuo 102 iki 122 eurų, bet tai mažiau nei minimumas civilizuotoje valstybėje.

Kas blogai, socialdemokratų požiūriu:

  • Valdančioji mažuma nori atsisakyti neapmokestinamojo pajamų dydžio (PNPD) už vaikus, bet tai pakenktų dirbančiai viduriniajai klasei, auginančiai vaikus.
  • Beveik nedidinamas bazinis atlyginimas, nuo kurio priklauso kelių šimtų tūkstančių biudžetininkų darbo užmokestis – tai ir mokytojai, ir savivaldybių tarnautojai, ir ugniagesiai, policininkai, valstybės tarnautojai, teismų darbuotojai. Valdančioji mažuma bazinį atlyginimą planuoja didinti tik iki 132 eurų (dabar 130,5 eurų), nors prieš krizę šis dydis siekė 490 litų. Socialdemokratai siūlė bazinį atlyginimą didinti iki 142 eurų.
  • Biudžete taip pat nėra suplanuotas pakankamas mokslo darbuotojų ar medikų bei slaugytojų darbo užmokesčio didėjimas. Jų darbo užmokestis ypatingai žemas, nors teikiamos viešosios paslaugos turi itin  didelės reikšmės visuomenei.
  • Nepakankama nekilnojamojo turto mokesčio plėtra. Vyriausybės siūlymu, brangus nekilnojamasis turtas turi būti apmokestinamas nuo 220 tūkst. eurų vertės, jam taikomas progresyvus mokesčio tarifas. Tuo tarpu socialdemokratai siūlė nuleisti apatinę vertės kartelę iki 150 tūkst. eurų. Nekilnojamojo turto mokesčio plėtra būtų sudariusi sąlygas surinkti daugiau pajamų į biudžetą.
  • Socialdemokratai nepritaria ir planams įtvirtinti naują reikalavimą, leidžiantį savivaldybėms skolintis tik ankstesniems skoliniams įsipareigojimams vykdyti. LSDP frakcijos vertinimu, toks sprendimas, jeigu jis būtų padarytas, sukurtų kliūtis kofinansuoti projektus, kuriems skirtas dalinis europinis finansavimas. 
  • Socialdemokratams taip pat nesuprantama, kodėl Vyriausybė nenori skirti papildomo finansavimo specializuotiems pagalbos centrams, kurie padeda nuo smurto nukentėjusioms aukoms.

 

„Tai jau antras šios valdžios biudžeto projektas. Pagal patarlę atėjęs į naują darbovietę randi tris buvusio vadovo laiškus, kuriuos siūloma atplėšti po vieną, kai bus sunku. Pirmas laiškas buvo atplėštas su praeitu biudžetu. Ten buvo parašyta: „Kaltink buvusius“. Praeitais metais buvo sakoma: „Tai ne mūsų Vyriausybės paruoštas biudžetas, jis paruoštas praeitos Vyriausybės“. Bet šiandien turime tikrai šios Vyriausybės paruoštą biudžeto projektą. Jis toks, kaip Vyriausybei atrodė. Mes matome kai kuriuos pasiūlymus, kurie galbūt yra žingsnis į priekį. Ir matome dar daugiau norų, kad žingsnis būtų platesnis. Bei daug priekaištų, kodėl tie žingsniai nėra tokie. Kai kurie priekaištai iš tiesų yra labai rimti“, – plenariniame Seimo posėdyje kalbėjo LSDP frakcijos seniūnas Juozas Olekas.

Parlamentaras teigia, kad pagrindinė Lietuvos problema, dėl kurios reikia susitarti – kiek bendrojo vidaus produkto (BVP) Lietuva perskirsto per biudžetą. Priešingu atveju, negalėsime išspręsti didžiųjų šalies problemų.

„Mes labai atsiliekame nuo kitų valstybių dėl BVP perskirstymo per biudžetą. Ir kai šiandien traukiame plyštančią paklodę į vieną ar kitą pusę, vis tiek negalime išspręsti visų žmonių problemų, nes paklodė tiesiog per maža. Vienintelis dalykas, kuris galėtų mus išgelbėti, yra BVP perskirstymo didinimas per biudžetą“, – kalbėjo Seimo narys J. Olekas.

 

LSDP informacija

Leave a Comment